Natūralus mineralinis vanduo yra vienintelis maisto produktas, kurį pripažįsta Valstybė.
Lietuvos teritorijoje yra 16 rūšių pripažintų natūralaus mineralinio vandens šaltinių.
Natūralus mineralinis vanduo gali būti gydomosios paskirties.
Sumažinti karščio smūgio galimybę galima išgėrus 250 ml šalto natūralaus mineralinio vandens, kai pradedamas jausti diskomfortas dėl aukštos temperatūros.
Tam, kad linksmybės su draugais neturėtų sunkių pasekmių, reiktų išgerti 1 stiklinę natūralaus mineralinio vandens po kiekvienos taurės alkoholinio gėrimo.
Natūralus mineralinis vanduo yra puikus pasirinkimas sportuojantiems ir prižiūrintiems savo figūrą: jame nėra nei vienos kalorijos, o trūkstamų mineralinių medžiagų balansas atstatomas.
75-85 proc. žmogaus smegenų masės sudaro vanduo, todėl dirbantys protinį darbą turėtų reguliariai gerti vandenį, turintį natūralių mineralinių medžiagų.
Išsausėjusi burnos ertmė yra simptomas, kad organizmas patiria smarkią dehidrataciją – vandens trūkumą, todėl natūralų mineralinį vandenį reikia gerti reguliariai, prieš atsirandant troškuliui.
Natūralų mineralinį vandenį ypač svarbu gerti susirgus – organizmas geriau susidoroja su liga.
Reguliarus natūralaus mineralinio vandens vartojimas sumažina dantų ėduonies riziką.

Lietuviai mineralinį vandenį vertina pagal naudą ir skonį

Kaip alaus ar vyno žinovai, natūralaus mineralinio vandens mėgėjai nuolat vartojantys įvairių rūšių mineralinius vandenis ima jausti skirtingus jų skonius. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad tik 26 proc. apklaustųjų mineralinį vandenį renkasi pagal skonį.

„Sovietmečiu susiformavo nuomonė, kad paragavus mineralinio vandens turi būti juntamas intensyvus kartumas ar sūrumas, tačiau šiandien tai klaidinga nuostata, - teigia Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos vadovas Gintaras Morkūnas. – Sovietų sąjungos teisės aktuose buvo suvienodintos sąvokos „geriamasis mineralinis vanduo“ ir „geriamasis gydomasis vanduo“. Tokį terminų painiojimą nulėmė standartų kriterijų pasirinkimas, o standartuose tuomet iš vis nebuvo kriterijų natūraliam mineraliniam vandeniui“.

Pagal turimų mineralinių medžiagų kiekį natūralus mineralinis vanduo, kurį galima įsigyti parduotuvėse, yra skirstomas į tris grupes: mažos mineralizacijos (jame ištirpusių mineralų kiekis neviršija 500 mg/l), vidutinės mineralizacijos (nuo 500 mg/l iki 1500 mg/l mineralų) ir didelės mineralizacijos (daugiau nei 1500 mg/l) mineraliniai vandenys.

„Į butelis išpilstyto, bet iš to pačio gręžinio išgauto vandens skonis turi būti vienodas, nes jame ištirpęs toks pats mineralinių medžiagų kiekis, – tikina Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas. – Taip pat reikėtų žinoti, kad mineralinio vandens skonis priklauso ir nuo vandens temperatūros gręžinyje“.

Hidrogeologas pastebi, kad Gruzijos ir Čekijos gręžiniuose temperatūra yra gerokai aukštesnė nei Lietuvoje, jie turi sieros kvapą, todėl ir į butelius išpilstytas mineralinis vanduo turi specifinį skonį ir kvapą.

Asociacijos vadovo G. Morkūno nuomone, kiekvienas vartotojas, rinkdamasis mineralinį vandenį, turi vadovautis savo poreikiais. Jie gali būti įviairiausi: praturtinti organizmą mineralinėmis medžiagomis karštą vasaros dieną arba po fizinio krūvio ar tiesiog numalšinti troškulį. Galbūt kas nors nori ir organizaną išvalyti geriant daug vandens, o gal netgi padėti tam tikroms organizmo funkcijoms.

G. Morkūnas lietuviško mineralinio vandens populiarumą ir išskirtinumą siejo su jo įvairove . Lietuvoje jis išgaunamas ir parduodamas nuo mažos iki didelės mineralizacijos.

Mineralinio vandens skoniui įtakos turi ir karbonizacijos laipsnis. Vanduo gali būti gaivus ir lengvas ar maloniai rūgštokas, netgi gali būti truputį kartus ir su kalkiniu poskoniu. Tiesa, angliarūgštė ne pagerina vandens skonį, o padeda išlaikyti skonį, kurį jis turėjo ištryškęs iš gelmės.